- nuošalus
- nuošalùs, -ì adj. (3a), nuošalùs (4) Rdm, nūšalùs (ž.) (3a, 4)
1. Mrj, Antr esantis toli nuo kelių, nuo gyvenamų ar žmonių lankomų vietų, atokus, nuokampus: Jam pasirodė, kad vieta labai nuošali ir beveik visai negyvenama rš. Islandija yra labai nuošalus kraštas rš. Nuošaliame sodo kampelyje prisėdau ant suoliuko rš.
nuošaliaĩ adv. J, K, Gs, Kp, núošaliai Rm, nūšaliaĩ (ž.), nū́šaliai (ž.) Vn: Nūšaliaĩ gyvenam, nėko nematom Šv. Ūlyčia nuošaliaĩ, tai ir šunes paleista Mlt. Tada paslėpė tą arklį su tąja gražuole nuošaliaĩ Vv. Jis atsisėdo nuošaliai ant kelmelio, išbėrė uogas iš aukšlio ant kepurės dugno V.Krėv. Padėk kepurę ne ant akių, ale nūšaliaĩ J. Gal tą puodą padėt nuošaliaũ? Ėr.2. atsiskyręs, nepritampantis, nusišalinantis: Jis labai nuošalùs žmogus (nemėgsta susiėjimų) Gs. Prastuoliai žmonės pasiliko nuošalūs ir naujam sąjūdžiui abejingi rš.nuošaliaĩ adv.: Gyvenimas parodė, kad mes negalime stovėti nuošaliai J.Dov. ║ pašalinis, iš šalies: Ar bereikalingos šalia mokyklos mokinių kuopelės, vedamos nuošalių žmonių? rš.3. LL263 paslėptas, slaptas.nuošaliaĩ adv.; BzB306.
Dictionary of the Lithuanian Language.